Myliu tave labiau nei vakar, bet mažiau nei rytoj
2011 rugpjūtis

Jurga: Neabejoju, kad kiekvienas mes anksčiau ar vėliau pagalvojame apie ateitį: kur, su kuo ir kaip gyvensime, kur ir kokį darbą dirbsime. Ne išimtis ir aš. Gyvenau nerūpestingai pas mamą ir tėtį, mokiausi, pradėjau dirbti. Kas rytą eidama į darbą gilių apsėtais Ažuolyno takais net neįtariau, kad būtent darbe sutiksiu savo tikrąjį draugą.

 Jau ne vienerius metus dirbu Ąžuolyno sporto centre, laisvomis nuo darbo minutėmis išeidavome pakvėpuoti parko oru, gerdavome kavą. Ir net neįtariau, kad šalia, tame pačiame pastate dirba ,,mano" žmogus. Ir atsitiko taip, kad gavus dovanų Spa lankstinuką, patekau pas Nerijų masažo procedūrai. Pasirodo, kad jis mane jau seniai pastebėjo ir dabar tiesiog likimas pakišo progą susipažinti. Dėl to esame abu labai patenkinti iki šios dienos. Žodis po žodžio, greit supratome, kad kalbėtis, bendrauti mums labai įdomu. Tuo metu darbe buvo suorganizuota iškyla - plaukimas baidarėmis. Visai per atsitiktinumą mums teko susėsti į vieną laivą - meilės, kaip dabar juokiamės kartu. Plaukėme septynias valandas, atrodo nemažai, bet jos prabėgo labai greitai, šnekoms nebuvo galo. Supratome, kad turime apie ką pasikalbėti ir jautėmės kaip pažinoję vienas kitą jei ne visą, tai bent pusę gyvenimo.

Nerijus: Po pasiplaukiojimo baidarėmis, aš supratau, kad mano jau anksčiau nužiūrėta mergina man ne tik labai graži, bet svarbiausia labai artima. Pradėjome vis dažniau susitikinėti ir rimtai draugauti.

Mano brolis gyvena JAV (USA) šiaurės rytuose, Ohajo valstijoje, Klyvlendo (Cleveland) mieste. Tai senas XVIII amžiuje įsikūręs miestas šalia Erio ežero. Esu dažnai kviečiamas į svečius. Jau žinodamas, kad mano Jurga mėgsta keliauti, nutariau pakviesti ir ją. Daug keliavome automobiliu, pro jo langus teko dairytis apie tris savaites. Ši pirmoji mūsų abiejų kelionė, manau, liks įsimintina visam gyvenimui. Važiuojant per įvairias valstijas ne tik vaizdai, bet ir orai keitėsi, - tai karšta nežmoniškai, tai žiūrėk jau mes kažkokiuose šaltuose kalnuose, bet nuovargis ir visi kiti nepatogumai  - visa tai nublanksta prieš patirtus malonius įspūdžius. Pabuvojome prie Didžiojo Kanjono (Grand Canyon), apsilankėme ir didžiausiame JAV Nevados valstijos azartinių lošimų vadinamu miestu Las Vegase (Las Vegas). Aplankėme Čikagą (Chicago), grožėjomės milžiniškais Kalifornijos (California) mamutmedžių, vadinamų sekvojomis, miškais (Sequoja Forest), didelį įspūdį paliko Jeloustouno (Yellowstone) parkai, garsėjantys savo geizeriais, karštaisiais šaltiniais, didžiuliais grizliais, bizonais ir elniais. Ir dar daug daug įdomybių bei grožybių mes pamatėme šios kelionės metu. Bet svarbiausia tai, kad visa tai patyrėme su Jurga būdami kartu. Šie įspūdžiai neišdils mums iš atminties.

Jurga: Grįžus po ilgos kelionės namo, gyvenimas vėl tekėjo savo vaga. Abu dirbome, susitikinėdavome kiekvieną dieną. Vieną vakarą Nerijus mane pakvietė paplaukioti jachta po Marias. Oras pasitaikė ramus ir šiltas, vakarėjanti saulė auksiniais spinduliais dabino mėlynus debesis. Mūsų laivas tyliai čiuožė banguojančiu vandeniu. Gamta suteikė gerą atmosferą ir nuotaiką. Taip besišnekučiuodami priplaukėme Meilės įlanką. Nė neįtariau, kad čia manęs laukia staigmena! Išlipus į krantą Nerijaus rankose pamačiau didžiulę nuostabių gėlių puokštę!!! Ir... šampaną!

Žodžių man jau jokių nebereikėjo. Bet jie buvo. Kaip sapne. Nerijus džentelmeniškai atsiklaupęs ant kelio paklausė manęs ar sutinku su juo nugyventi visą gyvenimą. Be abejo susijaudinusi atsakiau - Taip. Tik vėliau supratau, kad giliai širdyje, pati apie tai negalvodama, norėjau ir laukiau šio momento.

Grįžtant jachta atgal mes buvome labai laimingi, ilgai kalbėjomės apie tai, kas mus taip suartino ir kartu džiaugėmės dėl to.

Nerijus: Jau kitą rytą mes su Jurga patys pirmieji stovėjome prie Santuokų rūmų su gimimo liudijimais. Mano nuotaika buvo labai pakili, o kai pamačiau ją atskubančią su šypsena, supratau, kad mes neapsirikome kartu. Tuo labiau, kad abu esame gimę po vienu ženklu, kuriam spontaniškumas yra būdingas. Ir tvirtas.

Jurga: Drįstu prisipažinti, kad mane jaudino kokį žieduką mūvėsiu nuo pirmosios iki paskutiniosios dienos. Žinojau, kad auksas simbolizuoja moteriškąją Venerą suteikdamas švelnumą ir šilumą, bet labiau buvau linkusi prie sidabro, harmonizuojančio bei gydančio. Be to, nuo seno tikima, kad jis saugo mus - avinukus nuo neapgalvotų sprendimų.

Nerijus: Man didelės reikšmės neturėjo žiedo spalva, svarbu , kad jį užmaus Jurga. Bet norėjosi visko: ir Veneros švelnumo bei šilumos, ir harmonijos mūsų santykiuose. Tad abu nusprendėme, kad mūsų vestuviniai žiedai bus aukso ir sidabro sąjunga.

Pagal interviu parengė Kristina Tarėlienė
Foto - Darius Tarėla